Istoriniuose pastatuose gyvenantiems vilniečiams – paskutinė galimybė dar šiais metais pasinaudoti parama pastatų išorės tvarkymui

Istoriniuose pastatuose gyvenantiems vilniečiams – paskutinė galimybė dar šiais metais pasinaudoti parama pastatų išorės tvarkymui

Vilniaus senamiestyje ir kitose kultūros paveldo vietovėse gyvenantys vilniečiai, norintys pasinaudoti Vilniaus savivaldybės skiriama parama istorinių pastatų išorės tvarkymui, raginami suskubti: paraiškos priimamos iki balandžio 30 dienos. Kokių žingsnių turi imtis norintys parama pasinaudoti gyventojai pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Povilas Lysiukas. 

Povilo Lysiuko teigimu, senamiestyje ir kitose kultūros paveldo vietovėse gyvenantys vilniečiai neretai susiduria su įvairiais senuose namuose kylančiais iššūkiais. 

„Dažnas viršutinių aukštų gyventojas susiduria su tekančio stogo keliamomis problemomis, daugelio balkonų būklė yra avarinė arba arti avarinės, kartais gyventojai negali jais naudotis, pastato techninis prižiūrėtojas yra priverstas juos aprišti apsauginiais tinklais saugant praeivių ir automobilių saugumą,“ – teigia P. Lysiukas.  

Su tokiomis problemomis susiduriantys, o ir kiti, norintys padidinti savo nekilnojamojo turto vertę, Vilniaus miesto gyventojai vis dar gali pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės teikiama parama pastatų fasadų, stogų, balkonų, autentiškų medinių langų ir durų tvarkymui.  

„Savivaldybė suteikia 60 proc. paramą fasadų, 80 proc. balkonų kitų avarinės būklės fasadų elementų ir 70 proc. vertingos medinės architektūros tvarkymui. Savivaldybė taip pat dengia 70 proc. projektavimo ir kitų susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad pasinaudojus programa gyventojai galės susitvarkyti visą namo fasadą, stogą, taip pat balkonus, pamatus, atnaujinti ar atkurti medinius langus ir jų apvadus, langines bei duris ir jų metalinius elementus, o didžiąją dalį išlaidų padengs savivaldybė,“ – sako „Civinity Namai“ atstovas.  

Norint atlikti minėtus pastato atnaujinimo darbus pirmiausia reikia kreiptis į namą prižiūrintį administratorių arba bendriją tam, kad būtų suorganizuotas gyventojų susirinkimas arba balsavimus raštu, kurio metu sprendžiama dėl namo tvarkybos projekto ir rangos darbų apimties, administratorius įgaliojamas rengti projektavimo paslaugų viešąjį konkursą. Pasirinkus projektuotoją rengiamas tvarkybos projektas. 

„Kadangi tvarkymo darbai atliekami kultūros paveldo apsaugos zonoje, pirmiausia ruošiama tokių darbų atlikimo projektinė dokumentacija: projektuotojas numato medžiagas, spalvas, technologinius sprendinius. Remiantis patirtimi rekomenduojame iš karto rengti pilną namo tvarkybos projektą, į kurį įeina stogo, fasado, balkonų, pamatų ir kitų architektūrinių detalių remontas. Turint parengtą pilną projektą gyventojai gali spręsti, ar visus darbus atlikti iš karto, ar dalimis. Pasirinkus namą tvarkyti dalimis, ateityje nebereikia grįžti prie projekto klausimo ir mokėti papildomų projektavimo darbų kainos,“ – pasakoja P. Lysiukas.  

Parengus projektą skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti, gyventojai pasirenka rangovą, su juo pasirašoma sutartis, organizuojama sąmatos ekspertizė, kuri kartu su paramos prašymu pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai. Sutvarkius dokumentaciją prasideda rangos darbai, kuriems pasibaigus juos priima atestuotas paveldo specialistas ir statybos prižiūrėtojas, informacija apie darbų pabaigą pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai ir laukiama paramos išmokėjimo.  

„Norintys gauti paramą ir atnaujinti savo namus gyventojai turėtų suskubti, nes paraiškas Vilniaus miesto savivaldybė priima tik iki balandžio 30 d. Turint omenyje, kiek laiko užtrunka paruošti reikiamus dokumentus, norintys paramą gauti gyventojai turi kuo įmanoma greičiau priimti reikiamus sprendimus ir pradėti rinkti paraiškai reikalingus dokumentus,“ – pataria P. Lysiukas.