Ką naudinga žinoti apie tinkamą patalpų paruošimą ekstremalios situacijos metu?

2022.03.15

Ką naudinga žinoti apie tinkamą patalpų paruošimą ekstremalios situacijos metu?

Prasidėjus karui Ukrainoje, socialiniuose tinkluose galima pastebėti diskusijų apie tai, ką naudinga žinoti apie patalpų paruošimą ekstremalios situacijos metu. Specialistai patikina, kad šiuo metu nėra poreikio imtis šių priemonių, tačiau dauguma žmonių jaučiasi ramiau žinodami, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju.

Civilinės saugos įmonės „SDG“ vyriausioji rizikų specialistė Jūratė Kavaliauskienė teigia, kad ekstremalioms situacijoms naudinga ruoštis iš anksto.

„Civilinės saugos paskirtis ir yra supažindinti žmones ir mokyti juos, kaip reikėtų elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Pastarosiomis savaitėmis turime ypač išaugusį poreikį šių dalykų žinojimo ir mokymosi“, – sako J. Kavaliauskienė.

Pasak jos, rūpintis bei planuotis, ko imtumėmės tokiose situacijose, naudinga iš anksto – kiekvienam rekomenduojama apgalvoti veiksmų planą savo ir šeimos saugumui.

„Jeigu planuotumėte išvykti – vertėtų apsvarstyti, ką pasiimtumėte, išsivežtumėte kartu. Jeigu slėptumėtės namuose, įsitikinkite, ar turite tam tinkamas patalpas. Jeigu ne, sužinokite kelią iki artimiausios kolektyvinės slėptuvės. Taip pat pagalvokite, kaip gausite informaciją apie įvykius“ , – komentavo civilės saugos ekspertė.

Tinkamas rūsio paruošimas

Įmonės „Civinity namai“ Vilnius, teikiančios daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas, direktorius Martynas Naujokas sako, kad gyventojai gyvenantys daugiabutyje ar bendrabutyje bendrosiomis patalpomis (laiptinėmis, rūsiais) turėtų pasirūpinti patys.

„Gyventojai jokiu būdu nėra palikti vieni pasirūpinti namų rūsiais, į pagalbą jiems ateina pastato valdytojai. Savivaldybės skirtas administratorius daro kasmetines apžiūras, nuolatinius stebėjimus, radęs tam tikrus neatitikimus informuoja apie tai gyventojus. Neatitikimai gali būti skirtingi – nuo rūsio patalpos užkrovimo daiktais, užgriozdintų praėjimų, situacijų pasitaiko įvairių“, – komentavo daugiabučių administravimo įmonės atstovas M. Naujokas.

Taip pat labai svarbu, kad rūsyje būtų tvarkingos grindys, apšvietimas. Įvertinus visus šiuos aspektus gyventojai turi nuspręsti, ar patys susitvarkys patalpas pagal nurodytus reikalavimus, ar šiuos darbus atliks namo administratorius.

M. Naujokas sako, kad praktikoje pasitaiko įvairiausių atvejų. „Būna, kad įėjus į rūsį pamatome iki lubų prikrautų baldų, dujų balionų, kuro talpų. Reikia pasitikrinti, ar bendrieji praėjimai nėra užrakinti grotomis bei sudėtingomis spynomis, pavyzdžiui, užsitrenkus rūsyje iš vidaus turi būti vadinamieji suktukai, kuriuos pasukus vidaus rūsio durys atsidaro. Langai turėtų būti varstomi, nesuskilę, kad nelaimės atveju nesiveržtų vanduo arba radiacija“, – akcentuoja „Civinity namai“ Vilnius direktorius. 

Slėptuvės paruošimas – bendruomenės pareiga

Už saugias ir naudojimui tinkamas patalpas atsakingas yra pastato valdytojas, tačiau operatyviau ir sklandžiau patalpos yra apžiūrimos bendruomenės nariams susitelkus. „Gyventojams svarbu komunikuoti su pastato pirmininku, pavyzdžiui, jeigu pamatėte, kad kažkas užkrovė rūsį spintelėmis, skambučiu informuokime namo administratorių, kad kuo greičiau ši problema būtų sutvarkyta ir bendrieji praėjimai, patalpos būtų paruoštos tinkamai“, – patirtimi dalinosi „Civinity Namai“ Vilnius atstovas M. Naujokas.

Daiktai, kurie pravers slėptuvėje

Jeigu reikėtų evakuotis, maisto, vandens atsargų rekomenduojama turėti trims dienoms, jeigu liksite slėptuvėje – bent dviem savaitėms. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikia penkių žingsnių programą, kuri yra labai paprasta. Pirmasis yra būti perspėtiems: pagalvokite, kaip gausite informaciją. Greičiausias būdas yra gauti pranešimą į išmanųjį  telefoną. Tam, kad juos gautumėte, reikia nusistatyti pranešimų priėmimo funkciją. Toliau turime pasvarstyti apie slėptuvės inventorizaciją, ar susisiekti su kontaktiniu asmeniu, kuris padės išvykti. Pasvarstykite su giminaičiais ir artimaisiais, jeigu tektų evakuotis, kokiu maršrutu išvyksite, kad nepatektumėte į automobilių spūstis, kiek maisto atsargų turėsite su savimi“ , – dalinosi J. Kavaliauskienė.

Anot jos, rūpinantis maistu svarbu atsargoms įsigyti mėsos, daržovių konservų, ankštinių daržovių, kruopų, aliejaus, cukraus ir druskos. „Žinoma, nereikia turėti per daug produktų. Pavyzdžiui, druskos vienam žmogui užtenka vos žiupsnelio, tad nepersistenkime. Medus, arbata, kava – tai, ką mėgstate. Vartodami juos mes jausimės geriau, nes esame prie jų pripratę. Vandens atsargos yra vienos svarbiausių, vienam žmogui rekomenduotina parai turėti 4 litrus, į juos įeina vanduo skirtas maisto gaminimui ir higienai“, – patarimais dalinasi civilinės saugos ekspertė J. Kavaliauskienė.

Be maisto ir vandens gali prireikti ir kitokių daiktų. Nors komfortas yra mažiausias prioritetas apie kurį galvojama tokios situacijos metu, visgi juo pasirūpinti dabar vertėtų. „Jeigu patalpoje yra lentynos, patikrinkite, gal jos atlaikys jūsų svorį ir ant jų galėsite ne tik susidėti daiktus, bet taip pat ir prisėsti ar prigulti. Pasirūpinkite antklode, miegmaišiu“, – vardija specialistė.

Šviesos šaltinis – būtinas

Jeigu dingtų elektra, svarbu turėti alternatyvų šviesos šaltinį, tam puikiai tinka žibintuvėlis. Jeigu yra patalpoje, kurioje planuojate slėptis yra langas, pasirūpinkite, kad galėtumėte jį uždengti, tam patikimiausia naudoti maišus smėlio, kad sprogimo atveju būtų išvengta šukių.

Taip pat svarbu nepamiršti ventiliacijos, nes visų plyšių užkamšyti nepavyks, be to reiks gryno oro. Jeigu į tokią patalpą sugalvosite atsinešti krosnelę, kurią kūrensite malkomis, pagalvokite apie degimo produktų išvedimą, patalpoje negali būti kūrenama krosnelė be oro vėdinimo. „Pasiruoškite papildomos ventiliacijos šlangelę, specialų vamzdį, kuris išvedamas ir pritvirtinamas lauke“, – akcentavo civilinės saugos ekspertė.

Saugus šildymo procesas

Jeigu rūsyje tektų slėptis šaltuoju metų laiku, dangą po krosnele būtų saugiau iškloti plytomis ar betonine plokšte, kad iškritusi žarija nesukeltų gaisro. Šilumai išlaikyti betonu grįstas grindis vertėtų uždengti medinėmis lentomis arba pjuvenomis. 

Vidmanto Balkūno patarimai

Ne vieną karinį konfliktą matęs „15min“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi realia patirtimi apie gyventojų išgyvenimą slėptuvėse: „Svarbu nesigėdyti ruoštis. Kaip mums nekyla panika perkant gesintuvą, taip pat ir ruošiantis situacijai mes nepanikuojame, o atvirkščiai: rūpinamės savimi ir savo artimaisiais. Kuo anksčiau pasiruošime tuo mažiau panikos kils.

Tiek Kalnų Karabache, tiek Ukrainos kare civiliniai išgyveno tik todėl, nes susijungė į bendruomenes. Kaimynai žiūrėjo vieni kitų namus, pranešdavo apie atakas, o tai išgelbėjo šimtus gyvybių. Pasirūpinkite žvakėmis, gesintuvais, nes gaisrininkai gesinti gaisro atvyks tik aprimus situacijai. Jeigu vyksite automobiliu, eilės prie kuro bus milžiniškos, tad turėkite atsargai kelis kanistrus. Iš maisto atsargų reiktų turėti ne tik kruopų ar konservų, bet taip pat mėsos, lašinių, bulvių, daržovių. Pasidarykite maisto „buferį“, kuris bus nuolatos naudojamas ir atnaujinamas, taip išvengsite maisto sugedimo“, – rašo karo žurnalistas V. Balkūnas.

Civilinės saugos ekspertė J. Kavaliauskienė visiems gyventojams rekomenduoja sekti priešgaisrinės saugos tarnybos puslapį www.lt72.lt, kuriame – būtiniausių daiktų sąrašas bei informacija apie pasirengimą ekstremaliajai situacijai.

Pasirūpinkite mažiausiais

Jeigu patalpose tektų slėpsitės kartu su vaikais, pagalvokite, kokia veikla juos užimtumėte, kokių daiktų gali prireikti.

Svarbu nepamiršti rūpintis sveikata Labai svarbu nepamiršti vaistų: jeigu vartojate juos nuolat, svarbu pasiimti kartu su savimi, kad pasirūpintumėte savo sveikata. Tuštinimuisi patalpoje reiktų turėti kibirą su dangčiu, į kurį būtų įklojamas maišas. Jis reguliariai turėtų būti pašalinamas iš patalpos.

Civinity Namai Civinity Namai

Kviečiame naudotis mano.civinity.lt savitarna!

Civinity Namai

Sąskaitos

Civinity Namai

Balsavimas

Civinity Namai

Paslaugos