Neteisingas krosnių ir židinių naudojimas ypač pavojingas senuose pastatuose

Neteisingas krosnių ir židinių naudojimas ypač pavojingas senuose pastatuose

Gaisrininkai įspėja, jog nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų, o po 10-15 minučių liepsnoja visas kambarys. Net ir nespėjus išplisti gaisrui, dėl per didelio dūmų kiekio kambaryje esantys žmonės gali prarasti sąmonę ir užtrokšti. Saugiai atliekama namų renovacija ir teisinga šildymo įrenginių priežiūra gali padėti išvengti nelaimės daugiabučiuose pastatuose.

Priešgaisrinių taisyklių nežinojimas, jų nepaisymas ir neapdairus gyventojų elgesys su ugnį sukeliančiais prietaisais yra pagrindinės priežastys, sukeliančios gaisrus gyvenamosiose patalpose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis (PAGD), pernai daugiausia gaisrų Lietuvos daugiabučiuose kilo dėl elektros įrenginių bei elektros instaliacijos gedimų (22,1 proc.), taip pat krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo gedimų bei neteisingo jų naudojimo (21,4 proc.), galiausiai – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi (21,0 proc.). Šie faktoriai išliko pagrindinėmis gaisrų priežastimis ir šių metų pradžioje.

Aplaidus dėmesys saugumui

Justinas Laurinavičius, „Civinity“ įmonės „Pastatų meistrai“ vadovas pasakoja, kad būtent neteisingai naudojamos krosnys ir netvarkingi dūmtraukiai dažnai lemia gaisrus senos statybos pastatuose.

„Sezoniškumas turi įtakos gaisro rizikai, kai kūrenami židiniai, tačiau žmonės juos dažnai naudoja net ir šiltuoju sezonu, esant vėsesniems vakarams, arba tiesiog norėdami namuose sukurti jaukumą, – sako J. Laurinavičius ir pabrėžia kad gyventojams dažnai pritrūksta sąmoningumo ir į priešgaisrinę saugą žiūri lengvabūdiškai. – Atlikdami tokių pastatų priežiūros darbus, ne kartą esame pastebėję, kad į dūmtraukį pripurkšta neleistinų cheminių medžiagų, naudojamos netinkamo degumo medžiagos, skirtingų rūšių kuras naudojamas tam pačiam dūmtraukiui arba vykdomi savavališki prisijungimai. Galiausiai, renovuodami butą kai kurie pajungia seniai naudotą kaminą arba naujus židinius įsirengia be oficialaus projekto. Tai darydami, jie neatlieka būtino patikrinimo, nesikonsultuoja su namo administratoriumi“.

Savo ruožtu „Civinity“, kaip namo administratorius, atlieka prevencinius kamino dūmtraukio valymo darbus mažiausiai du kartus per metus, įprastai prieš ir per šildymo sezoną. Senuose pastatuose papildomomis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, dūmų detektoriumi ar gesintuvu, turi pasirūpinti patalpų savininkas. Tuo tarpu naujos statybos pastatuose priešgaisrinė sauga užtikrinama įrengiant projekte numatytą gaisro gesinimo bei gaisro aptikimo sistemą, kuri, kilus gaisrui, aktyvuoja gaisro gesinimo įrangą.

Padeda savo klientams

Pasak J. Laurinavičiaus, gavus žinią apie kilusį gaisrą, įmonės specialistai nedelsdami vyksta į įvykio vietą, padeda nukentėjusiesiems pašalinti turtinės žalos pasekmes, išnešti apdegusius baldus ir kt.

„Vieną atvejį neseniai turėjome Vilniaus senamiestyje. Buto gyventojai savarankiškai įsirengė židinį ir kaminą, kuris dėl montavimo klaidų užsidegė, išdegė namo stogas. Mūsų technikai padėjo laikinomis priemonėmis uždengti stogą, siekiant apsaugoti vidaus patalpas nuo kritulių, padėjo išnešti šiukšles, pravalyti grindis. Bet kuriuo atveju, prioritetą visame skiriame žmogiškumui – stengiamės nuraminti žmogų, įsitikiname, ar jis turi kur apsistoti, esame pasiruošę suteikti pastogę ir kitokią reikalingą pagalbą“, – apie „Civinity“ paramą gaisro atveju pasakoja J. Laurinavičius.

Praktiniai patarimai, kaip elgtis gaisro atveju

Siekiant maksimaliai sumažinti šios skaudžios nelaimės riziką, kiekvienam gyventojui rekomenduojama apie gaisro prevenciją edukuoti savo vaikus ir iš anksto su šeima pasikalbėti apie evakavimosi planą, jei namuose kiltų gaisras. Taip pat svarbu daugiabučių bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėje ar rūsyje, nelaikyti baldų, šiukšlių ar kitų pašalinių daiktų.

Svarbiausi veiksmai, kuriuos reikia atlikti pastebėjus, kad dega Jūsų arba kaimynų butas:

• Nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, o apie nelaimę įspėti kitus pastato gyventojus.

• Jeigu jūsų bute užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas, atjunkite jį nuo elektros srovės tiekimo ir užmeskite nedegų audeklą. Jeigu gaisras nėra didelis, jam gesinti geriausia naudoti miltelinį gesintuvą.

• Tuo atveju, jeigu užsidegė aliejus ar kiti riebalai, indą reikėtų uždengti dangčiu arba nedegiu audeklu ir išjungti viryklę. Svarbiausia taisyklė – įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

• Jeigu manote, kad gaisro patys neužgesinsite, taip pat, jei patalpose susidarė aukšta temperatūra ir prisikaupė dūmų arba gaisras išplito, skubiai evakuokitės ir kvieskite pagalbą. Esant galimybei, uždarykite duris ir langus, kad oro srovė nepaspartintų dūmų ir ugnies plitimo, burną ir nosį užsidenkite drėgnu audiniu. Evakuodamiesi nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais.

• Jeigu pamatėte arba jums buvo pranešta, kad dega kaimynų butas, taip pat nedelsdami palikite pastatą, tačiau prieš tai įsitikinkite, kad patekimo į lauką kelias yra saugus. Net ir nedidelis dūmų kiekis gali pakenkti sveikatai, o greitai išplitusi ugnis – užkirsti išėjimo kelią. Tuo atveju, jeigu laiptinėje prisikaupė daug dūmų, likite savo bute, uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas. Prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų, o jei gaisras vyksta naktį, įjunkite kokį nors šviesos šaltinį, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną.