Senamiestyje gyvenantiems vilniečiams – dar geresnės namų atnaujinimo paramos sąlygos. Kaip jomis pasinaudoti?

Senamiestyje gyvenantiems vilniečiams – dar geresnės namų atnaujinimo paramos sąlygos. Kaip jomis pasinaudoti?

Vilniaus miesto savivaldybei atnaujinus finansavimo tvarką, nuo kitų metų sausio senamiestyje ir kitose kultūros paveldo vietovėse gyvenantys vilniečiai galės gauti dar didesnę paramą fasadų, balkonų, pamatų ir medinių elementų tvarkymui. Kokių žingsnių turi imtis norintys parama pasinaudoti gyventojai pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Martynas Naujokas.

Senamiestyje ir kitose kultūros paveldo vietovėse gyvenantys vilniečiai neretai susiduria su įvairiais senuose namuose kylančiais iššūkiais: dažnas viršutinių aukštų gyventojas susiduria su tekančio stogo keliamomis problemomis, daugelio balkonų būklė yra avarinė arba arti avarinės, kartais gyventojai negali jais naudotis, pastato techninis prižiūrėtojas yra priverstas juos aprišti apsauginiais tinklais saugant praeivių ir automobilių saugumą. Vilniuje vis dar gausu namų, kuriuose nekeisti mediniai langai ir durys, o tai lemia didesnes šildymo sąskaitas ir mažesnį gyventojų komfortą šaltuoju sezonu.

„Civinity Namai“ Vilniuje vadovo Martyno Naujoko teigimu, dažnas sename name gyvenantis vilnietis net nesvarsto namo atnaujinimo darbų galimybės baimindamasis didelių išlaidų ir ilgo bei sudėtingo rangos darbų proceso. Vilniaus savivaldybei atnaujinus finansavimo tvarką ir didinant finansavimo procentą, priežasčių, kodėl neatnaujinti savo namų, praktiškai nelieka.

Atnaujinus Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančią tvarką Vilniaus senamiesčio ir kitų kultūros paveldo vietovių Vilniuje gyventojai gaus net 60 proc. paramą fasadų, 80 proc. balkonų kitų avarinės būklės fasadų elementų ir 70 proc. vertingos medinės architektūros tvarkymui. Savivaldybė taip pat dengs 70 proc. projektavimo ir kitų susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad pasinaudojus naująja programa gyventojai galės susitvarkyti visą namo fasadą, stogą, taip pat balkonus, pamatus, atnaujinti ar atkurti medinius langus ir jų apvadus, langines bei duris ir jų metalinius elementus, o didžiąją dalį išlaidų padengs savivaldybė.

Pasak M. Naujoko, vidutiniškai namo atnaujinimo investicija butui, atskaičius savivaldybės skiriamą paramą, siekia nuo 500 Eur iki 6000 Eur, priklausomai nuo pasirinktų remonto darbų apimties ir name esančių butų skaičiaus. Tačiau ne kiekvienas gyventojas gali sau leisti tokią pinigų sumą sumokėti iš karto. Be to, savivaldybės parama skiriama praėjus keliems mėnesiams po namo atnaujinimo darbų pabaigos, todėl kaip finansuoti darbus ir iš ko mokėti pinigus rangovams iki paramos išmokėjimo tenka spręsti patiems namo gyventojams.

„Galimos kelios alternatyvos šiai problemai spręsti. Pirma, gyventojai gali pritarti kaupiamųjų lėšų tarifo padidinimui ir iki rangos darbų pradžios kas mėnesį kaupti didesnes lėšas. Kita alternatyva – ieškoti rangovo, kuris finansuotų gyventojus ir sutiktų gauti apmokėjimą už darbus dalimis. Tiesa, tokių rangovų mažėja, o jų siūloma darbų kaina ne visuomet yra geriausia, ką galima rasti rinkoje. Gyventojai taip pat gali rinktis darbų kainos finansavimo iš banko ar kitų finansų įstaigų alternatyvą, tačiau tokiu atveju tenka mokėti palūkanas. Taigi, rekomenduojame visiems namo gyventojams susirinkime aptarti visas alternatyvas ir pasinaudoti galimybe ne tik atnaujinti namo išvaizdą ir padidinti jo vertę, bet ir užkirsti kelią avarijoms ir su tuo susijusioms išlaidoms ateityje,“ – sako „Civinity Namai“ atstovas.

Norint atlikti minėtus pastato atnaujinimo darbus pirmiausia reikia kreiptis į namą prižiūrintį administratorių arba bendriją tam, kad būtų suorganizuotas gyventojų susirinkimas arba balsavimus raštu, kurio metu sprendžiama dėl namo tvarkybos projekto ir rangos darbų apimties, administratorius įgaliojamas rengti projektavimo paslaugų viešąjį konkursą. Pasirinkus projektuotoją rengiamas tvarkybos projektas, o šie darbai vidutiniškai trunka apie 6 mėnesius. Sudėtingesniais atvejais projektavimo darbai užtrunka ir 9-12 mėnesius.

„Kadangi tvarkymo darbai atliekami kultūros paveldo apsaugos zonoje, pirmiausia ruošiama tokių darbų atlikimo projektinė dokumentacija: projektuotojas numato medžiagas, spalvas, technologinius sprendinius. Remiantis patirtimi rekomenduojame iš karto rengti pilną namo tvarkybos projektą, į kurį įeina stogo, fasado, balkonų, pamatų ir kitų architektūrinių detalių remontas. Turint parengtą pilną projektą gyventojai gali spręsti, ar visus darbus atlikti iš karto, ar dalimis. Pasirinkus namą tvarkyti dalimis, ateityje nebereikia grįžti prie projekto klausimo ir mokėti papildomų projektavimo darbų kainos,“ – pasakoja M. Naujokas.

Parengus projektą skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti, gyventojai pasirenka rangovą, su juo pasirašoma sutartis, informacija pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai, kuri padaro sąmatos ekspertizę, įvertina finansavimo galimybes. Sutvarkius dokumentaciją prasideda rangos darbai, kurie paprastai trunka iki 4-5 mėnesius. Pasibaigus statybos darbams juos priima samdytas atestuotas statybos prižiūrėtojas, pateikiama informacija Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai ir laukiama paramos išmokėjimo.

„Norintys gauti paramą ir atnaujinti savo namus gyventojai turėtų suskubti, nes tai yra ilgas procesas ir norint pradėti darbus ateinančią vasarą ar rudenį, reikia pradėti ruoštis jau dabar. Taip pat jau projekto pradžioje derėtų nusiteikti, kad darbai užtruks: tvarkomi kultūros paveldo apsaugos zonoje esantys pastatai, į jų darbų kokybę ir atitiktį paveldosaugos reikalavimams žiūrima itin atidžiai. Tačiau norint gyventi gražiai, iš esmės padidinti savo nekilnojamojo turto vertę, kai investicija didžiąja dalimi padengiama savivaldybės lėšomis, pasinaudoti programa tikrai verta,“ – pabrėžia „Civinity Namai“ atstovas.