Žiemos metu ant daugiabučių stogų susiformuojantys varvekliai neretai laikomi neišvengiama gamtos pasekme. Vis dėlto praktika rodo, kad tai – aiškus signalas apie pastato techninę būklę. Kaip pažymi Civinity techninės priežiūros ekspertas Miglius Gumbrevičius, varvekliai dažniausiai atsiranda ne vien dėl oro sąlygų, o dėl šilumos nuostolių ir netvarkingų lietaus nuvedimo sistemų.
Ant stogo susikaupus sniego sluoksniui, stogą pradeda šildyti šiluma iš pastato vidaus. Tai dažniausiai vyksta per prastą ar nesandarią šilumos izoliaciją, plyšius, konstrukcijų sujungimus. Sniegas po truputį tirpsta, vanduo nubėga stogo nuolydžiu link kraštų ir latakų. Kadangi stogo kraštai bei latakai yra šaltesnė zona, vanduo čia vėl užšąla ir pradeda formuotis ledo sankaupos bei varvekliai.
Pasak Migliaus Gumbrevičiaus, oro sąlygos – saulėtos dienos ir šaltos naktys – sudaro palankias sąlygas šiam procesui, tačiau lemiamas veiksnys vis dėlto yra stogo būklė. Prasta šilumos izoliacija, netvarkingi ar užsikimšę latakai, nepakankama ventiliacija lemia intensyvesnį sniego tirpimą, vanduo sunkiau nuteka ir greičiau užšąla. Dėl to varvekliai gali tapti ne vienkartiniu reiškiniu, o nuolat pasikartojančia problema.
Šilumos nuostoliai per stogą ypač pavojingi tuo, kad sniegas gali tirpti net ir esant minusinei temperatūrai. Vanduo teka žemyn, tačiau nepasiekęs tinkamai funkcionuojančios lietaus sistemos, užšąla ir kaupiasi. Dažniausi techniniai trūkumai, lemiantys šią situaciją, yra nesandari stogo danga, pažeisti sandūrų, kaminų ar stoglangių sujungimai, deformuoti ar netinkamo nuolydžio latakai, taip pat užsikimšę lietvamzdžiai.
Pastebima, kad naujesniuose ar renovuotuose pastatuose varvekliai formuojasi rečiau. Taip yra dėl geresnės stogo ir perdangų izoliacijos, mažesnių šilumos nuostolių bei tinkamai veikiančių lietaus nuvedimo sistemų. Tokiuose pastatuose dažnai iš karto būna įrengtos ir šildomos įlajos ar latakai. Vis dėlto, kaip pabrėžia specialistai, net ir naujuose namuose varvekliai gali susiformuoti statybos broko atvejais – netinkamai suformavus nuolydžius ar padarius izoliacijos klaidų.
Reguliari stogo priežiūra yra vienas svarbiausių prevencijos elementų. Ji leidžia laiku pastebėti pažeidimus, išvalyti latakus ir lietvamzdžius, užtikrinti, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti ir nesikauptų. Tokia priežiūra ne tik sumažina varveklių formavimosi riziką, bet ir prailgina stogo bei lietaus nuvedimo sistemų tarnavimo laiką. Praktika rodo, kad vienkartinis varveklių pašalinimas problemos neišsprendžia – esant toms pačioms sąlygoms jie gali susiformuoti iš naujo net po kelių dienų.
Efektyviu sprendimu laikomi šildomi latakai ir lietvamzdžiai. Jie neleidžia vandeniui užšalti, mažina ledo sankaupų ir varveklių susidarymą. Tokie sprendimai ypač rekomenduojami senos statybos namams, kuriuose stogo būklė prastesnė ir artimiausiu metu nenumatyti rekonstrukcijos darbai. Taip pat jie svarbūs vietose, kur varvekliai kelia tiesioginį pavojų – virš įėjimų, šaligatvių ar automobilių stovėjimo zonų. Varvekliai kelia realią grėsmę tiek žmonėms, tiek turtui. Krentantis ledas gali sužeisti praeivius, apgadinti automobilius, nuplėšti latakus ar pažeisti pastato fasadą.
Gyventojų vaidmuo šioje grandinėje taip pat labai svarbus, nerekomenduojama varveklių šalinti patiems, nes tai pavojinga dėl kritimo rizikos, galimo praeivių sužalojimo ir stogo konstrukcijų pažeidimo.
Jie dažnai pirmieji pastebi susiformavusius varveklius ar kitas pavojingas situacijas. Todėl pastebėjus tokią riziką rekomenduojama nedelsiant informuoti administratorių ar avarinę tarnybą. Aktyvus gyventojų įsitraukimas leidžia greičiau reaguoti ir užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
Kaip apibendrina specialistai, varvekliai dažniausiai yra ne oro, o techninių problemų pasekmė. Tvarkingas stogas, tinkama šilumos izoliacija ir gerai veikianti lietaus nuvedimo sistema yra pagrindinės sąlygos, leidžiančios šios problemos išvengti. O kai prie to prisideda nuolatinė priežiūra ir gyventojų bei administratoriaus bendradarbiavimas, žiemos iššūkiai tampa gerokai lengviau suvaldomi.