Ką reikėtų daryti, kad būtų pasiekti daugiabučių namų atnaujinimo tikslai

Ką reikėtų daryti, kad būtų pasiekti daugiabučių namų atnaujinimo tikslai

Evita Krūze, „Civinity Latvija“ renovacijos projektų vadovė

Norint pasiekti Europos Sąjungoje ir Latvijoje išsikeltus daugiabučių namų atnaujinimo tikslus, reikia gerai atlikti namų darbus ir į bendrą darbą įtraukti institucijas.

Efektyviai energiją vartojantys ir renovuoti daugiabučiai yra labai svarbus žingsnis siekiant numatyto Europos klimato neutralumo tikslo. Nors Latvijoje apie didelių daugiabučių namų atnaujinimą kalbama ne vienerius metus, rezultatai nėra džiuginantys. Ypač Rygoje, kur pastatų atnaujinimas yra dar sudėtingesnis. Norint keisti esamą situaciją, reikėtų greitai išspręsti keletą seniai žinomų problemų.

Kaip žinote, Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti neutralia klimatui. Daugiabučių namų renovacija atlieka svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo. Nerenovuoti pastatai sunaudoja apie 40% visos Europos Sąjungos energijos ir išmeta 36% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Latvijoje nėra daug naujos statybos namų – manoma, kad 85% daugiabučių yra bent 20 metų amžiaus. Dėl šios priežasties Europos Komisija yra įsipareigojusi skatinti tokių senų pastatų atnaujinimą ir padaryti juos ekologiškesnius.

Tai reiškia, kad finansinės lėšos geromis sąlygomis ir toliau bus prieinamos renovacijos paramai. Žinome, kad 180 namų planuojama atnaujinti naudojant skiriamus 57 milijonus eurų. Jie papildys „Altum“ jau turimas lėšas. Iki 2023 m. „Altum“ į renovaciją planuoja investuoti 169 mln. Eurų.

Tačiau jei pastatų atnaujinimo procedūros nebus patobulintos, tai bus vienintelė gera žinia. Nes mes aiškiai matome, kaip lėtai iki šiol vyko pastatų atnaujinimas.

Svarbiausia yra sukurti greitą ir efektyvią sprendimų priėmimo sistemą. Latvijoje visa atsakomybė už daugiabutį tenka butų savininkams. Suprantama, kad pirmiausia savininkas turi būti atsakingas ir rūpintis savo nekilnojamuoju turtu. Tačiau butų savininkai dažnai nelaiko namo bendru visų gyventojų turtu, todėl jiems sunku suprasti kartu priimamų sprendimų svarbą. Sprendimuose dėl būsto renovacijos namo savininkai paliekami vieni tuo metu, kai turi būti priimami svarbūs sprendimai ir reikia prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

Vieno vidutinio dydžio daugiabučio atnaujinimas kainuoja apie 300 000 eurų. Visiškai suprantama, kad namo savininkams yra paprasčiau pasakyti „ne“ ar  neįsitraukti į sprendimo priėmimo procesą, nei priimti tokios vertės sprendimus. Tačiau norint, kad butų savininkų bendruomenė palaikytų ir rinktųsi renovaciją, reikia dviejų trečdalių balsų (jei namas yra padalytas į nekilnojamojo turto vienetus) arba 100% visų bendraturčių balsų (jei pastatas savininkams priklauso bendra nuosavybe). Priimti tokius sprendimus yra labai sunku, o dažnu atveju net neįmanoma. 

„Civinity“ darbuotojai reguliariai susitinka ir kalbasi su gyventojais apie pastatų atnaujinimo svarbą ir galimybes. Tačiau absurdiškos ir beviltiškos situacijos linkusios susidaryti. Namo administratorius informuoja apie būtiną remontą ir patobulinimus. Gyventojai klausosi, sutinka, bet nebalsuoja – nesiryžta remontuoti pastato. O namo administratorius negali nieko nedaryti be buto savininkų sutikimo, išskyrus avarijos atvejus.

Ir labai dažnai taip atsitinka – sprendimai dėl kapitalinio remonto priimami prieš pat atsitinkant avarinei situacijai. Namo administratorius paprasčiausiai neturi įrankių priversti žmones priimti sprendimus, kurie galiausiai atitinka jų pačių interesus. Todėl, mano nuomone, administratoriui reikėtų daugiau galių, kad jis galėtų daugiau dalyvauti renovuojant ir finansuojant pastatų priežiūrą.

Namų priežiūrą galima palyginti su automobilio priežiūra. Techniškai netvarkingas automobilis kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Bet kas būtų, jei nebūtų kartą per metus vykdomos privalomos techninės apžiūros? Gatvėse galimai būtų daugybė automobilių, neturinčių stabdžių, nedegančiomis šviesomis ir keliančių didelį pavojų kitiems.

Antrasis – ieškoti būdų, kaip paspartinti renovacijos projektų tvirtinimą. Šiuo metu tai trunka porą metų, tačiau dažnai per tą laiką keičiasi statybinių medžiagų kainos, kyla statybininkų atlyginimai. Pavyzdžiui, šiuo metu dėl „Covid-19“ sukeltos krizės kainos pakilo 20–30 proc., O ekspertai nenumato kritimo. Gyventojams tai iš tikrųjų yra neplanuotos papildomos išmokos, kurios jokiu būdu nepadidina noro atnaujinti savo namų ir pakerta pasitikėjimą projekto vadovu. Sovietmečiu statytų standartinių namų atveju geriausias sprendimas būtų standartiniai renovacijos projektai su iš anksto apskaičiuotais pavyzdiniais įvertinamais, kuriuos liktų pritaikyti konkrečiam pastatui. Tai palengvintų darbą tiek projekto finansuotojams, tiek vykdytojams ir namo savininkams.

Ir trečias. Kol kas, kalbėdami apie pastatų šiltinimą ir atnaujinimą, įskaitant inžinerinių tinklų atnaujinimą, dažniausiai turime omenyje sovietmečiu statytus serijinius namus. Tačiau rimtai atsinaujinti reikia ir prieškario metu statytus gyvenamuosius namus. Tai daug sudėtingiau ir brangiau.

Per ateinančius devynerius metus Rygoje planuojama atnaujinti ir apšiltinti 3000 daugiabučių. Jei procedūrose ar taisyklėse niekas nepasikeitė, šis tikslas gali pasirodyti toks pat neįgyvendinamas kaip ankstesni šiltinimo planai. Tačiau Rygos gyventojai nebegali sau nieko daryti – daugelio pastatų nusidėvėjimas dabar viršija 50 proc.