Artėjančiam šildymo sezonui prognozuojamas šilumos kainų augimas skatina gyventojus skaičiuoti būsimas išlaidas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) numato, kad šiluma gali brangti 13–25 proc., tačiau konkretaus buto sąskaita nebūtinai padidės tiek pat. „Civinity“ techninės priežiūros grupės vadovo Migliaus Gumbrevičiaus teigimu, prieš prasidedant sezonui svarbu įvertinti, ar namo šildymo sistema tinkamai sureguliuota ir šiluma butus pasiekia tolygiai.
Rugsėjį pristatytoje VERT prognozėje numatyti trys vidutinės šilumos kainos augimo scenarijai: bazinis – 13,5 proc., tikėtinas – 22,7 proc., pesimistinis – 25,1 proc. Pagal juos šilumos kaina siektų atitinkamai 8,93, 9,66 ir 9,85 cento už kilovatvalandę be PVM. Kuris scenarijus išsipildys, priklausys nuo šilumai gaminti naudojamo biokuro ir gamtinių dujų kainų. Tai šalies vidurkio prognozė – konkrečių tiekėjų kainos skirsis.
„Šilumos kaina už kilovatvalandę yra viena galutinės sąskaitos dedamoji. Kita – kiek šilumos namas suvartoja. Tam įtakos turi lauko temperatūra, pastato energinė būklė, šildymo sistemos reguliavimas ir gyventojų įpročiai. Todėl net ir padidėjus šilumos kainai galutinė sąskaita nebūtinai didėja tokiu pačiu procentu“, – aiškina „Civinity“ Migliaus Gumbrevičius.
Jei žiema šiltesnė nei ankstesnė, pastatui šildyti paprastai reikia mažiau energijos. Suvartojimą gali sumažinti ir pašalinti gedimai, tinkamai sureguliuota automatika ar atnaujinta šildymo sistema. Sumažėjęs šilumos poreikis tokiu atveju gali kompensuoti dalį kainos augimo. Vis dėlto vienodo rezultato visiems namams tikėtis nereikėtų – jų techninė būklė ir galimybės taupyti skiriasi.
Panašaus ploto daugiabučiai gali suvartoti skirtingą šilumos kiekį. Vertinant šiuos skirtumus svarbi pastato energinė būklė, taip pat tai, kaip veikia jo šildymo sistema. Jei viename name šiluma paskirstoma tolygiai, o kitame dalis butų peršildomi, bendras sunaudotos energijos kiekis gali reikšmingai skirtis.
Prieš sezoną „Civinity“ specialistai, atsižvelgdami į name įrengtą sistemą, tikrina šilumos punkto automatiką, siurblius, vožtuvus, filtrus ir išsiplėtimo indus. Vertinami jutiklių rodmenys, slėgis bei sistemos sandarumas. Aptikus nukrypimų, atliekama išsamesnė diagnostika ir šalinami gedimai.
Dėmesio reikia ir nustatymams. Po ankstesnio sezono ar remonto gali būti likęs netinkamas temperatūros grafikas, neatnaujinti parametrai, pasitaiko reguliatorių veikimo sutrikimų. Dėl to vienuose namuose patalpos peršildomos, kituose gyventojams trūksta šilumos.
„Temperatūros grafikas nustato, kokios temperatūros vanduo turi būti tiekiamas į šildymo sistemą esant konkrečiai lauko temperatūrai. Spręsdami, ar jį koreguoti, vertiname faktinį namo šilumos vartojimą, temperatūrą butuose ir gyventojų atsiliepimus. Siekiame išvengti perteklinio vartojimo ir užtikrinti komfortišką temperatūrą“, – sako M. Gumbrevičius.
Gyventojų pastebėjimai padeda atpažinti ir netolygaus šilumos paskirstymo problemas. Jei vienuose butuose nuolat per karšta, o kituose vėsu, reikia įvertinti sistemos hidraulinį balansavimą – ar reikiamas šildymo vandens srautas pasiekia skirtingas namo dalis.
Dalį pasirengimo darbų galima atlikti dar iki sezono. Tačiau galutiniai reguliavimai dažnai atliekami jau pradėjus šildyti, kai galima įvertinti, kaip sistema veikia realiomis sąlygomis ir kokia temperatūra palaikoma patalpose.
Svarbu atskirti įprastą priežiūrą nuo didesnių sistemos pakeitimų. Automatikos parametrų, jutiklių ir pagrindinių šilumos punkto elementų patikra yra priežiūros dalis. Sistemos modernizavimui, papildomos balansavimo įrangos įrengimui ar įrangos keitimui gali reikėti investicijų ir gyventojų sprendimų.
Šiemet keičiasi ir šildymo sezono pradžios tvarka. Įstatyme nustatytas laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kuriuo šilumos tiekėjai turi būti pasirengę tiekti šilumą. Automatizuotus šilumos punktus turintys pastatai gali būti šildomi pagal oro sąlygas, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo. Nemodernizuotus punktus turintiems vartotojams sezono pradžią ir pabaigą nustato savivaldybė. Todėl aktualus konkretaus namo šilumos punkto tipas, o ne vien jo statybos metai.
Prasidėjus šildymui gyventojams verta stebėti temperatūrą bute. Jei patalpose nuolat per karšta ar per vėsu, apie tai reikėtų pranešti „Civinity” telefonu +370 700 55188 arba rašyti [email protected], nurodant butą, išmatuotą temperatūrą ir kada problema pastebima. Ši informacija padeda specialistams nustatyti priežastį ir tiksliau sureguliuoti sistemą.